23 June, 2014

future starts now


   Sunku net patikėti, jog prabėgo jau trys metai nuo tada, kai palikau tėvų namus ir išvažiavau studijuoti į Vilnių. Trys metai, kupini tikrų naujų draugysčių, meilių, juoko, ašarų... Metai, kurie suteikė tiek daug, nes ėmiau pažinti save kaip žmogų, suprasti kokia noriu būti ir po truputį judėti link savo susikurto gyvenimo paveikslo. Tiek daug planų, svajonių ir ateities planų sudėliota per visą tą laiką; rodės taip lėtai slenka laikas iki kol viskas baigsis, iki kol galėsiu pabėgti ir pradėti naują gyvenimo etapą, atversti naują ir visiškai švarų knygos lapą.. Tačiau dabar, kai diplomas jau mano rankose, viskas taip.. liūdna ir niūru. Tik dabar supratau, kad nors šitas knygos skyrius ir baigėsi, tai nereiškia, kad baigėsi visa knyga. Naujas lapas nebus švarus, nes visa tai, ką patyriau studijuodama, padarė per didelę įtaką mano gyvenimo tikslams ir mano asmenybei. 

   
   Nors po diplomų įteikimų ceremonijos jau praėjo kelios dienos, vis dar sunku patikėti jog viskas iš tiesų baigėsi. Finišas. Ir visi planai, kurie ankščiau atrodė taip toli, dabar beldžia į duris ir man baisu. Nenoriu palikti visko, ką dabar turiu, ir pradėti gyvenimą kitur. Nostalgija, liūdesys, baimė ir nežinomybė šiomis dienomis yra pastovūs mano draugai, kurie visiškai nenori nuo manęs pasitraukti. Puikiai suprantu, jog turėčiau džiūgauti, suprantu, jog tai tik dar vienas žingsnis mano gyvenime, tačiau labai sunku paleisti visą dabartinę realybę, kuri tokia artima mano širdžiai.

   Skaičiuojant paskutines dienas iki išvažiavimo, žinoma, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, kurių greitu metu nepamatysiu. Ir kiekvieną kartą taip stipriai suspaudžia širdį, net jei ir suprantu, jog tikrai dar pasimatysime ir nepamiršime vienas kito, realybė skaudi - niekas nebebus taip, kaip dabar. Nenutrūkstantys pokalbiai, nenorint išsiskirti, nenorint prarasti tų paskutiniųjų svarbiausių minučių, norint patirti kuo daugiau vis dar esant kartu... Tačiau juk gyvenimas taip ir veikia, vieni geri dalykai pasibaigia, kiti prasideda, ar ne?
   Ateitis prasideda dabar. Nors ir nėra visiškai aišku, kaip viskas susiklostys, visgi tikiuosi, jog niekada nepamiršiu šių trijų metų, kurie nuoširdžiai, buvo geriausi mano gyvenime. Nors ir įvyko daug dalykų, kurie tuo metu atrodė, išves mane iš proto ar įvarys depresiją, žinau, kad būtent jie labiausiai man padėjo žengti svarbiausius žingsnius į tokį žmogų, kokiu noriu tapti. Tikiuosi, jog sugebėsiu atsiminti kai kurias akimirkas, kurios dabar man suteikia tiek laimės, kaip kad išėjimas su draugais kavos, kuris prasidėjęs dieną, baigiasi tik penktą valandą ryto. Tikiuosi, jog žmonės, esantys mano gyvenime niekada nepraras ypatingos vietos mano širdyje.


Tyloje skamba:  The Lumineers - Boots Of Spanish Leather