drowning

Šį kart nepasakysiu nieko naujo, įdomaus ar verčiančio susimąstyti. Nors tikriausiai taip yra visada. Gyvenimas tikrai mėgsta tyčiotis iš mūsų, paprastų gyventojų, kurie vis lenkia nugarą, kabinasi nagais ir dantimis į geresnį rytojų ir stengiasi rasti savo vietą šiame pasaulyje. Tačiau argi kada gyvenime viskas gali būti taip paprasta? Negana visų pastangų, atrodo pati visata nesustodama siunčia ir siunčia įvairias kliūtis, trukdžius ar blaškymus; lyg ir be to būtų lengva...

Pastaruoju metu tikrai stengiausi keistis, bandžiau žengti didesnį ir tvirtesnį žingsnį link tokios savo asmenybės, kokios atrodo tikrai norėčiau, tačiau it mažas vaikas, neapskaičiavęs savo galimybių, staiga krentu žemyn ir susižeidžiu. Po kiekvienos tokios nesėkmės, jėgų keltis ir vėl viską pradėti nuo pradžių, lieka vis mažiau ir mažiau (žinau, jog tai silpnų žmonių požymis, tačiau tiesa yra tokia). Labiausiai bijau to, kad galų gale jėgų ir netgi noro, visiškai nebeliks ir aš nepasieksiu gyvenime to, ko visada norėjau ir troškau. Ne kartą ir ne du jau teko girdėti dūžtančių svajonių garsą, kuris tyliame kambaryje skaudino labiau už viską, tačiau nežinia kaip, sugebėdavau atsistoti ir žengti pirmyn. Bijau jog išauš tokia diena, tai galiausiai į viską nusispjausiu ir tapsiu tiesiog viena iš tų žmonių, kurie yra tiesiog eilinė pilka dėlionės dalis, gyvenimo dėlionėje.

Sunkiausia ir tuomet, kai atrodo jog įdedi daug jėgų ir pastangų, bet galiausiai niekas to nepastebi ir tu lieki tiesiog neįvertintas. Tuomet nejučia imi galvoti, jog galbūt, iš pradžių galvoji, jog tik galbūt, kažką darai ne taip. Tada imi stengtis labiau, iš visos širdies, tačiau.. rezultatas tas pats. Būtent tada suvoki, jog eini klaidingu keliu, ir visiškai nesvarbu, jog tu šituo keliu gyvenime nori eiti. Tau tiesiog tai nelemta. Pasitikėjimas savimi krenta žemiau nulio ir staiga viskas tampa nebesvarbu. Ir kas toliau? Ką daryti tada, kai nė nenutuoki, kas iš tavęs bus? Ką daryti, kai neturi nė menkiausios idėjos, kas  tavęs laukia toliau? Tiesiog atrodo, jog stovi kryžkelėje; kad ir į kurią pusę pasuksi, viskas taip ir liks neapibrėžta. Kad ir kur nueisi, visur jausiesi taip, lyg nuolat skęstum.


Tyloje skamba: Gary Jules - Mad World