12 August, 2013

finding myself

Pastarąjį.. mėnesį (negaliu patikėti, kad praėjo tiek daug laiko nuo paskutiniojo mano įrašo) mintyse vis bandžiau (still in progress) suprasti ko aš noriu iš gyvenimo, kas manęs laukia ateityje, ir visgi kas esu. Gyvenimas per tą laiką nė nenorėjo visko palengvinti, kadangi visiškai netikėtai atsidūriau siaubingoje kryžkelėje ir stovėdama viduryje bei nežinodama ką pasirinkti, jaučiausi prasčiau nei prastai. Bemiegės naktys, ašaros ir svajonių dužimo skausmas, antrą kartą per porą metų. Nors lygiai tą patį patyriau jau antrą kartą, skaudėjo ne mažiau. Dar ir dabar nesu 100% užtikrinta, jog pasirinkau teisingą kryptį, tačiau juk laikas parodys tiesą, visada parodo, geruoju ar bloguoju.

Taipogi laikui bėgant tikiuosi, jog pasieksiu tikslų, kuriuos išsikėliau sau per visą tylos mėnesį. Ir galiu pasakyti tiek, jog iš savęs šį kart reikalausiu daug, kadangi po
tuputį mintyse ima ryškėti vaizdas to žmogaus, kurį galiausiai noriu matyti veidrodyje kiekvieną rytą. Į tikslų sąrašą įeina begalės dalykų, pradedant nuo smulkiausių, kurie atrodo nieko neturėtų keisti, iki tokių didelių, jog tikrai abejoju savo jėgomis juos pasiekti. Tačiau norint išpildyti viską maksimaliai, juk reikia norėti daug? Labiau už viską tikiuosi, jog nepritrūksiu drąsos, ryžto ir valios, žinau jog šių savybių man siaubingai trūksta.

Beje, kalbant apie tikslus, visai netikėtai teko užtikti vieną įdomų projektą, kuris tokiems kaip aš, gali būti lengvas spyris į tam tikrą vietą. Projektas vadinasi "Day Zero. 101 Thing in 1001 Days" Idėja paprasta, tereikia sudaryti sąrašą dalykų, kuriuos nori įvykdyti savo gyvenime. Kad viską padarytum, turi 1001 dieną. Kokia to esmė? Asmeniškai aš dievinu sudarinėti sąrašus, kadangi būtent tuomet jaučiu didesnę atsakomybę sau. Juk atrodo kiekvienas žinome ko norime ir vis galvojame: "Kada nors aš tai pasieksiu". Tačiau šis projektas duoda galimybę išbandyti save ir įsprausti save į laiko rėmus. Ar sugebėsi įvykdyti savo wishlist'ą, per duotą laiką? Aš savo sąrašą jau sudariau, tačiau prisipažinsiu, maniau jog pats norų surašymas bus daug lengvesnis. Kiekvieną dieną visi mes pagalvojame ko norėtume, nesvarbu ar tai planai nuvykti į kitą šalį ar tiesiog mintys apie sniego karą žiemą. Tačiau kad ir kokie mes, žmonės, esame gobšūs, 101 noras yra labai daug. Kol galiausiai baigiau savo sąrašą, užtrukau galbūt savaitę. Parašiusiu kažkur 80 norų sustojau, nes atrodė, jog viskas, daugiau nieko nenoriu, atrodė, jog parašiau viską, kas tik buvo įdomu man. Žinoma, pasikapsčiusi savyje giliau, sugalvojau ir likusius punktus. Net juokavau svarstydama kas bus sunkiau, išpildyti sąrašą ar jį sukurti.
Pamaniau, jog šis projektas būtų puiki galimybė išbandyti save ir savo galimybes. Taipogi puiki proga dažniau papildyti blogą įdomesniais įrašais, kurie susideda ne vien iš mano blevyzgojimų apie save ir tai kas dedasi mano galvoje, bet ir tokiais, kuriuose galėčiau aprašyti ir pati sekti savo progresą, aprašyti kiekvieną įvykdytą punktą, pasidžiaugti jog judu į priekį ir kas gi žino, galbūt net pradėčiau blogą pildyti ir savo pačios darytomis nuotraukomis, kurios būtų tarsi įrodymas ir atsiminimas apie mano pažangą.


Žinau, jog aš esu ne viena, jog yra daug žmonių, kurie vis dar neranda savo vietos šiame gyvenime, kuriems taip pat yra sunku suvokti kas būtent jie yra. Ir nors suprantu kaip tai vargina, norėčiau priminti banalią frazę: viskam ateina savas laikas. Galbūt šiuo metu šie žodžiai ir neguodžia, tačiau tikrai žinau, jog tai tiesa. Man jau dvidešimt vieneri, o aš dar tik pradedu po truputį suprasti kas esu ir kokia norėčiau būti. Kad ir kaip norėtųsi, jog "didysis nušvietimas" ateitų ankščiau (o galbūt kitų žmonių atveju vėliau) viskas vyksta pagal tam tikrą planą. Bent jau aš noriu tuo tikėti. Tikiu, jog kiekvienas iš mūsų turime praeiti tam tikrą nežinomybės ir pasimetimo kelią, kuris galiausiai mus nuves į tokią ateitį, apie kurią galbūt nebūtume galėje pagalvoti tamsiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Tyloje skamba: Destiny's Child - Say My Name (Cyril Hahn Remix)

P.S. atsiprašau už galimą minčių šokinėjimą ar nerišlius sakinius. Tiesiog po mėnesio tylos viduje prisikaupė visko tiek daug, jog sunku vieną mintį užlaikyti tiek ilgai, kad spėčiau tai perteikti kompiuterio ekrane.

8 comments:

  1. Dėkui už Day Zero Project nuorodą. Manau, jog tai yra kaip tik tai, kas ir mane paragintų apibrėžti savo svajones ir tikslus bei jų siekti. Man tikrai trūksta spyrio į užpakalį. Kerziniu batu. Su metaliniu priekiu. :D
    Beje, nenusimink, jog tau JAU 21 (kokia tu sena), o dar tik atrandi save. :D Patikėk, man NET 25, ir mane kamuoja tos pačios problemos. Nežinau, kas sukūrė tą iliuziją, kad būnant 20-ties būtinai turi žinoti kas esi ir ko nori, jau būti pasiekęs kažkokių didelių pergalių (na ne visi mes galim būti Meilutytėm), būti apkeliavęs pusę pasaulio ir t.t. Tai nėra realistiški uždaviniai. Kažko nežinoti ar būti pasimetusiu yra normalu. Mes visi ieškom savo vietos po saule ir ją rasim. Koks skirtumas, kiek laiko tam prireiks? Gyvenimas nėra lenktynės. Nebent lenktyniauji su kokia nors drauge, kuri anksčiau ištekės, kuri gaus didesnę algą, kuri užims aukštesnes pareigas ir t.t. Bet iš esmės, ar tai svarbu? Svarbiausia būti laiminga, o laimė kartais slepiasi nedideliuose ir netikėtuose dalykuose.
    Ir nors dabar ir atrodo, jog priimi gyvenimui svarbius sprendimus, ateity tokių sprendimų dar bus šimtai ir dalis jų svarbesni už šiandieninius. Todėl nereikia save šitaip spausti. O jei kas ir nepavyktų, nereikia save bausti. Taigi, cheer up. ;) Prieš akis dar visas gyvenimas, kuris dar tik prasideda. :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. malonu, kad parodžiau kažką, kas sudomino :)
      o dėl iliuzijos, taip, gal ir nelabai protinga, jog jauni žmonės jau žinotų ko siekti ir kas jie tokie, tačiau ir pati nebesuprantu kaip jaučiuosi, nežinodama atsakymų į zirziančius mintyse klausimus. Tačiau taip, tu teisi ir praktiškai galiu sutikti su kiekvienu teiginiu. Tačiau tikiuosi, jog ilgai laukti nereikės ir save atrasiu jau greitai, nes viduje taip tuščia, kai nesuvoki net kas esi tu pats :)
      ir AČIŪ už tokį išsamų komentarą, puikus nuotaikos užtaisas visai dienai :)

      Delete
  2. 1001 atrodo nepaprastai ilgas laiko tarpas :). Paprastai planuojuos taip: "iki 25 padarysiu tą, iki 27 aną..." Kai kuriuos dalykus padarau anksčiau, kai kuriuos didelius dalykus padariau, kurių net nebuvau planavusi, kai kurie atsideda, o kai kurie tampa nebeaktualūs. Dažnai svarbu užsibrėžti kažkokį didesnį tikslą ir stebėti, ar link jo judi. O sąrašus aš irgi LABAI mėgstu, o labiausiai, kai galiu uždėti pliusiuką :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Ilgas, būtent tai man patinka, kadangi prisipažinsiu, tikrai žinau, jog reikės tiek laiko, kad įvykdyčiau tai, ką noriu. Aišku, dauguma mano tikslai ar planai yra visiškai paprasti, kaip ir minėjau įraše, kad ir sniego karas:) tiesiog atrodo, kad jei neįrašysiu paprastų smulkmenų, kurias noriu atlikti, jog taip ir užsimirš. O be to, tas malonumas uždedant pliusiuką suteiks laimės net ir atlikus paprasčiausius punktus sąraše :)
      Ir tikiu, jog laikui bėgant mano norai ir tikslai dar keisis, tačiau sąrašą visada galima redaguoti pagal aplinkybes :)

      Delete
  3. Labai patiko šitas įrašas. aš ir pradedu po truputį "sąrašauti" - taip tiesiog geriau susivoki, kas pas tave galvoje dedasi. Smagu, kad gali rast tokių "internetinių bendraminčių" ;)

    ReplyDelete
  4. ideja grazi, sekmes igyvendinat :)

    as net nepradesiu, nes didesnis nusivylimas bus kai nieko neigyvendinus mesiu :D
    i'm a quitter, oh well :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Kadangi už sėkmę nedėkojama... :)
      Aš irgi esu iš tokių, kuri niekada nebaigia ką pradėjusi, bet labai tikiuosi, jog šio projekto pagalba sugebėsiu šią blogą savybę pakeisti :)

      Delete