11 October, 2013

tuning in

Galbūt jau savaitę laiko norėjau ramiai prisėsti prie kompiuterio ir parašyti naują postą. Tačiau atrodo galvoje švilpauja rudeniniai vėjai ir nė neketina iš ten pasitraukti. Todėl tiesiog trumpai noriu paminėti keletą dalykų, kurie turėjo gražiai įsipinti į normalų įrašą (bet kadangi, akivaizdu, jog šiuo metu nesugebu tokio parašyti).
Pirmiausia, noriu nuoširdžiai padėkoti dvejoms blogerėms, nes tik jų dėka šis blogas gali pasipuikuoti nuostabiu nauju dizainu! Didelis ir nuoširdus ačiū Allison, nes sudalyvavusi jos rengtame pirmajame giveaway aš laimėjau nemokamą dizainą iš kitos puikios blogerės Kotrynos (kuri ne tik sukūrė šį dizainą, bet ir man, nelabai ką išmanančiai apie kompiuterius, padėjo viską sutvarkyti iki galo, o vargo tikrai buvo, todėl lieku skoloje šokolado plytelę.) Ačiū Jums abiems!

Toliau - mano pažadas rašyti reguliariau, bent kartą per savaitę. Tikrai nesu patenkinta savo tingumu ir darbų atidėliojimu ir kuo puikiausiai suprantu, jog blogams reikia stabilumo, kurio iki šiol aš nesuteikdavau. Tikiuosi, jog nuo šiol tai pasikeis, nes aš pasiruošusi stoti į kovą su tuo tinginiu, kuris labai jaukiai gyvena manyje jau n metų. Stabilumo ir reguliarumo noriu dar ir dėl to, jog jaučiu, jog dabar būtų pats laikas į visą tai žiūrėti kiek rimčiau, nes šis blogas reiškia man tikrai daug, nors žiūrint iš šono tikriausiai to niekas nepasakytų (ups, my bad).

Siekiant aukščiau minėto tikslo, ateičiai turiu numačiusi kelias įrašų idėjas, kurios iš manęs išsunks nemažai pastangų, bet norėčiau tikėti, jog jos bus mielos ne tik man, bet ir skaitytojams, kurie čia pasirodo taip pat retai, kaip ir aš pati (tai turėtų pasikeisti). Žinant, kad esu tikrai daug pažadantis žmogus, kuris mėgsta nepabaigti pradėtų darbų, tikiuosi, jog visi planai susiję su vintage freak blogu, neliks tik planais, bet virs į realybę. Dažnai jaučiu, jog man reikia to papildomo spyrio iš aplinkinių, nes tik taip suprantu kad tai, ką darau, iš tiesų yra svarbu ir verta visų pastangų.

Svajoju, jog naujas dizainas reiškia ir naują pradžią, iš kurios tikiuosi tikrai nemažai. Svarbiausia nepasiduoti ir nemesti visko, nė nepradėjus, nes jaučiu jog net ir rašydama visiškas blevyzgas, einu tinkamu keliu. (dalis apie visiškas blevyzgas turėtų pasikeisti!) Žinau ką ir kaip reikia daryti toliau, todėl nepabėkit niekur toli, nes esu pasiruošusi keistis! (truputį).

Tyloje skamba: OneRepublic - Counting Stars





4 comments:

  1. kuo tau toks svarbus blogas? :) neklausiu piktai, tik įdomu. aš blyn visą vasarą tylėjau tylėjau ir man trūko rašymo. bet atsisėdu ir NIEKO galvoj nėra.:((

    ReplyDelete
    Replies
    1. sunku atsakyt žodžiais,tiesiog labai geras jausmas, kai kartais gali prisėsti, ramiai parašyti tai, ką galvoji, o kai dar kažkas iš nepažįstamų tai perskaito (o jei ir pakomentuoja! :D) tai euforija viduje atrodo. Galbūt taip yra dėl tos tyliai zyziančios rašytojos liepsnelės viduje, kuri vis skatina mane rašyti. Nežinau, nemoku aiškiau papasakoti:) bet šiaip pritariu, būna dienų kai atrodo, jog nors kas ir šautuvą prie galvos pridėtų, bet minčių visiškai nėra..

      Delete