Tikiuosi, kad ateinantys gyvatės metai, kad ir kaip nemaloniai jie skambėtų, bus geresni. Žinoma, negaliu skųstis, jog gyvenimas šiais dvyliktaisiais metais buvo man nedėkingas, tačiau juk visada gali būti geriau. Ko labiausiai norėčiau? Atrasi save, suvokti ko iš tiesų aš noriu iš gyvenimo, kurį aš gyvenu. Noriu gyventi taip, jog galėčiau džiaugtis kiekviena savo nugyventa diena. Noriu surasti prasmę ir sustatyti savo tikslus į vietas. Žinau ir tikiu, jog pasiekti aš galiu daug, tačiau nežinia kas man trukdo. Galbūt dauguma žmonių, kaip ir aš, bijo išpildyti savo svajones dėl gan paprastos priežasties - bijodami pilnavertės laimės. Ar žmogus iš tiesų mokėtų gyventi be to liūdesio ir dažno nusivylimo savimi? Ir nereikėtų skubėti atsakyti, nes atsakymas iš pradžių gali atrodyti labai lengvai randamas. Tačiau aš tikiu, kad dažnai mes paslystame gyvenimo kelyje pasąmoningai, vien dėl to, jog tikime, kad jėgų mums gali suteikti tik nuosmūkis, kuris suteikęs begalę blogų emocijų tampa it spyris į sėdimąją.
Skaudžiausia yra tada, kai artimi žmonės tavimi taipogi tiki. Tuomet nuvili ne tik save, bet ir juos. Asmeniškai aš nuvildama save milžiniškos graužaties nejaučiu. Porą kartų į metus apie tai pagalvoju, pasvajoju kaip viskas galėtų pasikeisti ir.. galiausiai grįžtu į pradinį tašką. Tačiau kai mylimi žmonės suvokia, nori ir laukia, kada tu tapti tokiu žmogumi, kuriuo pats ir nori tapti, bet nesulaukia, imu jaustis beviltiškai. Tačiau kaip ir visada, nesugebu savęs priremti prie sienos iki tokio atvejo, jog galiausiai pasiryžčiau kažką pakeisti. Nežinau. Galbūt tokių žmonių yra ne vienetai. Galbūt tai natūralu daugumai. Jei tai tiesa, tuomet ateinantiems 2013-iems metams Jums, ir tuo pačiu sau, palinkėsiu vieno: perlipti per save, savo baimes ir silpnybes ir galiausiai imtis veiksmų, kurie bent jau pagal idėją turėtų nuvesti šviesesnio ir laimės pilnesnio gyvenimo link.
Tyloje skamba: Hurts - The Road
No comments:
Post a Comment