like the old times

Būdama dar visai maža, kai tik išmokau skaityti, maniau, kad tai geriausias dalykas pasaulyje. Knygos buvo tarsi draugai ar palydovai, kurie mane lydėdavo geromis ar tai blogomis dienomis, visada padėdavo užsimiršti, nes tuo metu tiesiog apsigyvendavau skaitomoje knygoje. Vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje perskaičiau nesuskaičiuojamą galybę knygų, dėl ko visada didžiuodavausi, nes mano bendraamžiai knygų beveik neskaitydavo, o būtent dėl to aš jaučiausi išskirtinė.

Tačiau..Nežinau kas pasikeitė. Knygos vis dažniau būdavo grąžintos į biblioteką nepabaigtos ar net nepradėtos skaityti. Pati sau vis teisindavausi ta mintimi, kad nebeturiu pakankamai laiko skaityti, tačiau juk apgaudinėdavau tik save, nes puikiai žinodavau, kad kaltas yra tik mano pačios tingumas. Skaitydavau vis rečiau ir rečiau, galiausiai nustojau vaikščioti į biblioteką ir pirkti knygas, kadangi žinojau, jog vis tiek knygos tiesiog dulkės lentynoje be jokios paskirties. Kuo labiau laikas bėgo, tuo labiau ėmė blėsti tie nuoširdžiai malonūs prisiminimai, kuriuos tiek metų laikiau savyje. Iš atminties išgaravo naujų knygų kvapas. Nekantrumas baigti skaityti vieną skyrių, kad tik galėtum pradėti skaityti kitą. Knygų skaitymas naktį, po antklode, pasišviečiant telefonu, kad tik tėvai nenuvarytų miegoti nepabaigus likusių knygos puslapių. To nostalgiško jausmo, kuris užplūsta visą tave, perskaičius nuostabią knygą, "o kas toliau?" aplanko mintys, pasidaro liūdna, nes žinai, kad istorija pasibaigė ir kad kitos tokios jau nebebus. Taip jautiesi iki kol į rankas patenka kita knyga, ir vėl viskas prasideda iš pradžių.

Šiemet galiausiai supratau, kad aš be skaitymo, tiesiog ne aš. Man to trūksta daug labiau nei galėjau įsivaizduoti. Todėl perlipau per save ir savo nenuvaldomą tingumą ir.. baigiau skaityti knygą savo malonumui. O dabar taip gera! Nors žinoma, skaitant pirmuosius puslapius jaučiausi.. ne taip. Atrodė viskas aplink blaškė ir nelabai galėjau susikaupti, tačiau įpusėjus knygą senieji pojūčiai po truputį grįžo atgal. Skaitai ir mėgaujiesi ir tiesiog nereaguoji į tai, kas vyksta aplink, nes veiksmas knygoje daug įdomesnis. O užvertus paskutinį knygos puslapį vėl supratau, kad rytoj pat į rankas imsiu jau kitą knygą, nes pagaliau, po tiek laiko, imu prisiminti, kokį malonumą ir ramybę man tai teikia.

Tyloje skamba Jason Walker - Down