Sutikus savo žmogutį, aš taipogi pasikeičiau. Į gerą. Taip yra todėl, kad jis yra būtent tas man skirtasis, kuris atskleidžia manyje visą kas tik geriausia. Ir tvirtai tikiu, kad taip ir turi būti. Juk tas žmogus yra antroji pusė, kuri turi tave papildyti taip, kad tu pasikeistum tik į gerąją pusę, kad jo ar jos dėka pradėtum save labiau mylėti ir suprastum jog tos savybės, kurios tavo manymu buvo blogiausia tavyje, vis dėlto yra tai, kas tave daro ypatingą.
Paauglystėje siaubingai troškau meilės. Tokios, apie kurią rašo knygose, rodo visuose filmuose ar tiesiog tokios, kurią matai eidama gatvėje. Buvau puolusi į paniką, kad niekas manęs nesugebės mylėti taip stipriai, kaip galiu mylėti aš. Džiugu pranešti, kad klydau. Laimė ateina tada, kada jos labiausiai reikia iš tiesų, o ne tada kada tau atrodo, kad jos reikia. Po susipažinimo su savo gyvenimo brangenybe, ėmiau pastebėti, kad po truputį keičiuosi. Veidą dažniau puošdavo šypsena, rečiau aplankydavo tie depresijos pilni debesėliai, kurie buvo mano geriausi draugai, kai dar lankiau vidurinę mokyklą. Pasaulis atrodė tarsi naujai pastatytas. Atrodo, jog nuo tada pradėjau viską matyti ryškesnėmis ir gražesnėmis spalvomis. Tik jo dėka sugebėjau įkvėpti naujo oro gūsio, kuris tarsi leido pamiršti visas senas nuoskaudas ir dabar jas prisimenu tiesiog su šypsena mintyse, galvodama, kad viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti.Svajoju, jog taip galvosiu visada. Tikiuosi, kad širdyje visada liks šita naivi meilės sąvoka, kad niekad nepamiršiu ką meilė padarė man ir dėl manęs. Noriu, kad senatvėje eidama senamiesčio gatvėmis, rankomis susikabinusi su savuoju vyru, šypsosiuosi jausdama pilvo apačioje vis dar skraidančius drugelius, kurie man primins tai, ką patyriau tikros meilės dėka.
Tyloje skamba The Jezabels - City Girl.
No comments:
Post a Comment